Kaip išvengti spontaniškų apsipirkinėjimų ir nustoti švaistyti pinigus

Kaip išvengti spontaniškų apsipirkinėjimų ir nustoti švaistyti pinigus

Impulsyvus apsipirkinėjimas yra vienas didžiausių protingo biudžeto priešų. Dažnu atveju turime su savimi kovoti ir stengtis neįsigyti impulsyvių pirkinių, nes jie tiesiog apsunkina mūsų nusistatytą biudžetą. Kova su savimi nėra lengva, tačiau pamažu atsisakyti impulsyvių pirkinių įmanoma. Pirmiausia reikėtų pagalvoti apie tai, jog sunkiai dirbote, kad užsidirbtumėte atlyginimą ir ar tas sunkus darbas vertas tokio bereikalingo pinigų švaistymo. Norint atsisakyti arba bent jau sumažinti impulsyvų apsipirkinėjimą, reikėtų pasinaudoti šiomis gudrybėmis:

Alternatyvi kaina. Jei pakankamai žmonių įvertintų kainą, jų gyvenimas būtų paprastesnis. Kaip tai suprasti? Viskas paprasta. Kiekvieną kartą kai sakote „taip“ naujam, ir greičiausiai nereikalingam pirkiniui, jūs taip pat pasakote „ne“, kažkam apie ką svajojote ir kam taupote pinigus. Net ir mažos kasdienės išlaidos sumuojasi ir susidaro nemenka suma, kuri gali būti skirta svarbesniems pirkiniams. Iš tiesų, tai gana psichologinis dalykas, kuriam reikia save nuteikti. Pabandykite nuolat sau kartoti, jog tai ne tik pinigai, kuriuos išleidžiate šiandien, tai yra pinigai, kuriuos prarandate, nes jų neinvestavote į kai ką svarbesnio pieni rahoitus.

24 valandų taisyklė. Labai dažnai žmonės vaikšto po parduotuvę ir radę patinkantį daiktą, ilgai negalvoję jį įsigyja. Taip, galbūt vienas toks pirkinys ir nesudarkys biudžeto, tačiau nuolatiniai spontaniški pirkiniai, gali pridaryti daugiau žalos nei suteikti laimės juos perkant. Taigi, norint įsitikinti ar tikrai reikia vieno ar kito pirkinio, rekomenduojama pasinaudoti 24 valandų taisykle. Pamačius patinkantį pirkinį, reikėtų neskubėti jo pirkti, tiesiog grįžkite namo, išsimiegokite ir jei ryte vis dar galvosite apie tą daiktą ir tai, kad jums jo labai reikia, tuomet įsigykite, kitu atveju daiktas jums nereikalingas.

Mokame laiku, ne pinigais. Ką tai reiškia? Nagi, paanalizuokime. Kiekvieną dieną sunkiai dirbame, kad galų gale užsidirbtume atlyginimą. Tarkime mūsų darbo valanda verta 5 Eur. Jei norime nueiti į kavinę užkąsti ir išgerti, tai gali kainuoti apie 20 Eur, vadinasi tam, kad galėtume susimokėti, reikės dirbti 4 valandas. O jeigu norime įsigyti prabangų drabužį, kainuojantį 100 Eur ir daugiau, mums reikės dirbti net 20 ar daugiau valandų! Tuomet reikėtų pagalvoti ar pirkinys išties vertas mūsų laiko praleisto darbe. Mes tiesiog mokame už daiktus savo laiku, tiesiog jis išreiškiamas pinigine išraiška.

Pašalinkite savo banko kortelės duomenis. Apsipirkti internetu labai paprasta, o dar paprasčiau tai padaryti tuomet, kai išsaugome savo banko kortelės duomenis ir kiekvieną kartą apsipirkinėjant jų nereikia įvedinėti iš naujo. Tereikia keleto paspaudimų ir prekės jau užsakytos. Pirmiausia ką reikėtų padaryti, tai pašalinti kortelės duomenis, nes itin paprastas apsipirkinėjimas nejučia skatina apsipirkinėti dažniau, net jei to ir nereikia. Paprastas apsipirkimas ir greitas apsipirkimas padeda sutaupyti laiko, o kaskart įvedant duomenis, tai šiek tiek užtrunka, todėl, net ir dėl laiko stokos imame apsipirkinėti rečiau. Tegul apsipirkimas internete būna kiek sudėtingesnis ir tai kaip mat padės išleisti mažiau.

Nors impulsyvus ir spontaniškas apsipirkinėjimas padeda pasijausti geriau, tai labai laikina. Daiktai, iš esmės negali suteikti laimės, laimę suteikia visai kiti dalykai. Visgi, nusipirkę norimą daiktą, patenkiname savo poreikius, o tai suteikia tam tikrą pasitenkinimą. Kaip bebūtų, šis pasitenkinimas laikinas ir pareikalaujantis mūsų sunkiai uždirbtų pinigų, todėl reikėtų gerai pagalvoti ar šis pirkinys išties būtinas. Visiškai atsikratyti impulsyvių apsipirkimų tikriausiai neįmanoma, tačiau jei tai tampa gyvenimo būdu, tuomet būtina su tuo kovoti.