Category: Apie kačių

Ką reikia žinoti apie kates

Katės, visiems puikiai pažįstamas gyvūnas, kuris laikui bėgant tampa vis populiaresnis augintinis. Jos nuolat priešinamos ir lyginamos su šunimis, tačiau iš ties tai vieni didžiausių priešų, kurie labai retais atvejais sutaria. Atrodytų, katės yra paprasti ir švelnūs gyvūnėliai apie kuriuos žinome pakankamai, vis dėlto, žinios apie šias ilgauodeges keturkojas yra pakankamai skurdžios ir kartais nežinome pačių paprasčiausių dalykų. Norint savo žinias praplėsti, rekomenduojama paskaityti žemiau esančią informaciją, padėsiančią apie kates sužinoti kiek daugiau.

  • Priekinės kačių letenėlės turi penkias minkštas pėdučių pagalvėles, o galinės tik keturias.
  • Kačių pėdučių spalvos. Dažnai, kačių pėdų odos spalva yra tokia kaip ir jų kailis. Katės, turinčios oranžinį kailį, paprastai turi rožines ar oranžines pėdutes, pilkos spalvos kailio savininkės, paprastai turi pilkas pėdutes, o juodai baltų kačių pėdutės dažniausiai būna rožinės. Taip yra dėl pigmento, kuris yra kačių ląstelėse. Šis pigmentas lemia ne tik kailio, tačiau ir odos spalvą.
  • Katės didžiąją savo kūno dalį nuprausia tiesiog liežuviu, tačiau yra vietų, kurias prausia, o vėliau ir šukuoja savo letenėlėmis. Taip letenėlės atstoja ne tik vaikščiojimo, prakaitavimo, tačiau ir šukų funkciją.
  • Nors katės labai mielos, ne visi jas myli. Viena gerai žinomų istorinių asmenybių, kuri nekentė kačių, buvo Adolfas Hitleris. Visai nenuostabu, kodėl jo charakteris buvo toks komplikuotas ir sudėtingas, mylintys kates, yra kur kas geraširdingesni ir geresni žmonės.
  • Taurinas, tai medžiaga, kuri labai svarbi kačių regėjimui. Negaudamos pakankamai taurino, katės apaktų. Nereikia pulti ieškoti kur būtų galima įsigyti šios medžiagos, kadangi kačių maistelyje jos yra pakankamai. Tos pačios medžiagos yra ir energetiniuose gėrimuose, tačiau tai nereiškia, jog tokiais gėrimais reikia vaišinti savo augintinius, šie gėrimai nerekomenduojami ir žmonėms.
  • Plaukiojant jūroje, rekomenduojama negerti sūraus jūros vandens. Didelis sūraus vandens kiekis, gali sukelti dehidrataciją. Visgi, taip yra tik su žmonėmis, katės gali gerti sūrų jūros vandenį, tam, kad išgyventų. Kačių inkstai išfiltruoja druską iš vandens, todėl toks vanduo katėms yra naudingas.
  • Panašiai kaip ir žmonės, vyresnio amžiaus katės patiria kažką panašaus kaip senatvinė dimensija ir Alzhaimeris. Parastai, tai pradeda reikštis katei sulaukus maždaug 8 metų. Katės ima vaikščioti aplink namus, šiek tiek sutrikusios ir apsiblaususios, be to, jos dažnai miauksi. Jei taip atsitinka, rekomenduojama nakčiai savo katę apkloti dviguba antklode. Žinoma, šios ligos gali ir nepasireikšti tačiau pastebėjus šiuos simptomus, galima įtarti, jog katės sensta ir joms reikia daugiau jūsų dėmesio ir priežiūros.
  • Katės dažnai išgyvena nukritusios iš didelio aukščio, be to, kuo didesnis aukštis, tuo didesnė tikimybė, jog katė išgyvens, paradoksalu, tačiau tai tiesa. Įrodyta, jog katės dažniau žūsta iškritusios iš 2-6 aukšto nei iškritusios iš 7-32 aukšto.

Tik gyvenant su kate, galima sužinoti daug įdomių dalykų apie šias mielas augintines. Nors katės švelnios ir dažniausiai miega bei yra labai tingios, joms tikrai pakanka laiko iškrėsti įvairių šunybių. Tai jos daro dėl to, kad joms yra linksma ir įdomu, be to, jos nesuvokia, kad tai nėra gerai. Paprastai, tokios išdaigos neretai supykdo šeimininkus, tačiau katės, padariusios ką nors netinkamo, tampa dar meilesnės ir gerinasi savo šeimininkams. Po tokių meilės apraiškų, tiesiog nebeįmanoma laikyti pykčio ant savo augintinių. Turint katę nuolat reikia domėtis jų auginimu, ligomis ir kitais dalykais susijusiais su jų priežiūra, ligomis ir auginimu. Nuolat domintis šiais dalykais, galima geriau pažint savo kates ir tapti tikrais kačių auginimo ekspertais.

Socialinis gyvenimas ir katės

Daugelis nė nesusimąsto, kad katės irgi nori bendrauti. Katės laikomos uždaresnėmis, tuo tarpu šunys linkę daugiau bendrauti. Visgi, ši nuomonė nėra itin teisinga, nors ir tiesa, kad šunys yra linkę bendrauti daugiau, jie stengiasi įsitraukti į kasdienę žmonių veiklą, bei nuolat būti dėmesio centre, tačiau katės taip pat noriai bendrauja, tereikia tinkamai su jomis užsiimti. Nors katės yra kur kas paprastesnės, joms pakanka jaukaus guolio ir maisto, o didžiąją savo gyvenimo dalį, praleidžia, besimėgaudamos gyvenimo teikiamais malonumais, tokiais kaip maistas ir miegas, jos taip pat suteikia šeimininkų gyvenimui džiaugsmo ir galimybę turėti kažką mielo šalia savęs.

Nors katės nesupranta kas joms sakoma ir tingiai reaguoja į šeimininko komandas, bendrauti jos tikrai moka. Įsigijus dar visai mažą kačiuką, nepakanka tik džiaugtis ir jį myluoti, jau nuo mažų dienų rekomenduojama jį treniruoti ir mokyti įvairiausių dalykų. Šunys šiuo atveju yra imlesni, tačiau kates taip pat galima perprasti ir išmokyti gana nemažai dalykų. Nereikia tikėti senais mitais, bylojančiais, jog kačių neįmanoma išmokyti nieko, atkakliai dirbant, viskas yra įmanoma. Keletas pavyzdžių, ką galima veikti su savo augintine: keliauti, šukuoti ją, nuolat būtina apžiūrėti akis, ausis, letenėles, taip pat, galima mokyti draskyti tik tam skirtus daiktus. Katės gali būti visai puikios kompanionės keliaujant. Joms patinka dėmesys, tačiau nereikia persistengti, nes vienatvę jos taip pat labai mėgsta. Reguliariai žaidžiant, lankant naujas vietas, būnant įvairiose aplinkose ir treniruojant kates, galima akivaizdžiai stebėti, kaip iš mažo ir išdykusio kačiuko išauga daili ir pakankamai išauklėta katė, kuri nepuola kiekvieno, norinčio ją paglostyti. Kuo labiau katė įtraukiama į įvairias veiklas, užsiėmimus, tuo ji tampa ramesnė. Kačių mylėtojai ir veterinarai tikrai pritartų šiai idėjai, nes jie ir patys tai propaguoja augindami bei rūpindamiesi savais ir svetimais gyvūnais. Už ramią katę, veterinarinės apžiūros metu, veterinaras tikrai padėkos ir pagirs. Kuo anksčiau pradėsite mokyti savo katę tinkamų dalykų ir elgesio, tuo lengviau su ja susitvarkysite jai paaugus. Joms nebūtinai patiks tai, ko ji mokoma, tačiau ji išmoks bendradarbiavimo, veikimo kartu subtilybių, o tai dar labiau suartina.

Darbas su kate turi būti atliekamas trumpomis, tačiau labai ramiomis sesijomis. Pradėti rekomenduojama nuo šukavimo, pamažu katės prie to pripranta ir tai tampa įprastu ritualu. Sekantis etapas, turėtų būti ausų apžiūra, švelniai jas masažuoti, apžiūrėti, liesti skirtingas ausies dalis. Palaipsniui katės leidžia vis ilgiau liestis prie ausų, nors iš pradžių joms tai ir nepatinka. Svarbiausia viską atlikinėti lėtai ir ramiai, katės nemėgsta staigių judesių. Pratinant katę prie šių veiksmų, vėliau tampa kur kas lengviau sušvirkšti joms vaistų. Be visų šių dalykų, galite lavinti katės intelektą tiesiog rodant naujus daiktus. Daugybė žaislų yra vienas iš būtinų atributų, tačiau jie turi būti nuolat keičiami, tik taip jie atkreips augintinio dėmesį. Geriausi žaislai gali būti visai paprasti ir labai pigūs, galima naudoti popierinius maišelius, pieno butelius ir kitą nepavojingą tarą. Nors jie labai paprasti, dažniausiai tokie daiktai tampa patys įdomiausi.

Visai nesvarbu ar auginate pašėlusią ir išprotėjusią katę, ar kiek ramesnę ilgauodegę, joms visoms reikia tokios pat meilės ir priežiūros. Mylėkite ir praleiskite daug laiko su savo augintiniais, taip jie užaugs mielesni ir paklusnesni augintiniai. Minėti patarimai tikrai padės jūsų katei tapti laimingesne, sveikesne ir prieraišesne, nepaisant jų prigimtinio nepriklausomybės jausmo.

Katės jutimai

Katės pasižymi itin gerais jutiminiais pojūčiais. Jos turi puikiai išvystytą klausą, regą, uoslę, taip pat skonį ir lytėjimą. Kiekvienas šių pjūčių katei labai svarbus. Kai kurių pojūčių katėms gali pavydėti ir žmonės, tačiau ir žmonėms nevalia skųstis savo jutiminiais pojūčiais, kadangi jie išvystyti pakankamai gerai. Nors katės labai meilūs gyvūnai, daugelis jas augina ne tik dėl jų mielumo bei švelnumo, tačiau ir dėl to, kad sunaikintų graužikus. Norint išnaikinti graužikus, katės į pagalbą pasitelkia visus savo jutimus ir leidžiasi medžioklėn. Trumpai panagrinėkime kiekvieną katės jutimą.

Klausa. Kačių klausa išvystyta nepriekaištingai, be to, jos netgi gali pasigirti geresne klausa nei šunys. Beje, kačių klausos diapazonas platesnis ir už žmonių diapazoną, todėl katės pasižymi ne tik geresne klausa nei šunys, tačiau čia jos šluosto nosį ir žmonėms. Pirmosiomis gyvenimo dienomis, savaitėmis, maži kačiukai dar negirdi taip gerai kaip suaugusios katės, tačiau augant, jų klausa gerėja ir palaipsniui išvystoma iki visiško tobulumo, todėl jos reaguoja net į menkiausią krebždesį. Nenuostabu, kad taip yra, juk kačių klausos nervą sudaro net 52 000 nervinių galūnių!

Rega. Kačių rega išvystyta taip pat neblogai, nors pastaroji šiek tiek nusileidžia klausai. Kaip žinia, katės geriau mato naktį, dienos šviesoje jos mato prasčiau, tačiau, joms tokio matymo tikrai pakanka ir tai nesudaro jokių problemų pastebėti grobį. Beje, katės geriau pastebi judančius daiktus, žaislus ar judantį grobį. Nors tamsoje katės mato geriau, kalbant apie visišką tamsą, jų regėjimas niekuo nesiskiria nuo žmogaus, nes nei žmogus, nei katė visiškoje tamsoje matyti negali. Prisitaikydamas prie šviesos srauto, akies vyzdys gali keisti formą, todėl esant ryškiam apšvietimui, vyzdys yra pailgas, o kai apšvietimas silpnas, vyzdys yra apvalus. Teigiama, kad katės neskiria spalvų ir mato tik juodai baltus vaizdus, tačiau naujausi tyrimai daro prielaidą, jog kai kurias spalvas katės vis dėlto skiria.

Uoslė. Lyginant su šunimis, kačių uoslė yra prastesnė, tačiau čia katės ir vėl lenkia žmones. Įdomu yra tai, kad katės kvapus užuodžia iškvepiant. Nors kačių rega ir silpnesnė, vis dėlto, būtent rega yra pirminis jutiminis šaltinis, padedantis identifikuoti objektus, aplinką ir grobį. Katėms uoslė yra labai svarbi, o jai sutrikus katė gali tapti sumišusi ir nerami.

Lytėjimas. Už šią funkcija atsakingi yra ūsai. Ūsai padeda katei orientuotis. Jei ūsų neliktų, katės orientacija sutriktų ir net dienos šviesoje ji nebegalėtų normaliai orientuotis. Kalbant apie lytėjimą ir prisilietimus, katės labai mėgsta būti glostomos, ypač jos mėgsta pilvo ir kaklo masažą. Reikia paminėti, jog norint, jog katė leistųsi būti glostoma ir liečiama, ją prie to reikia pratinti jau nuo mažumės, taip bus išugdomas švelnumas ir meilumas.

Pojūčiai svarbūs visiems. Žmonės taip pat turi vertinti ir saugoti savo pojūčius, atrodo, jog tai nieko nereiškia, tačiau praradus kurį nors vieną pojūtį, tampa akivaizdu, jog tai išties be galo vertinga. Katėms pojūčiai taip pat yra svarbūs ir gyvybiškai būtini. Jų dėka jos gali medžioti, matyti ir orientuotis aplinkoje. Būtina stebėti savo augintinį ir pastebėjus, jog jo elgesys keičiasi, galbūt katė nereaguoja į garsus ar prastai orientuojasi, pasirodžius bent menkiausiems sutrikimams, būtina kreiptis į veterinarą ir ieškoti pagalbos. Pati katė savimi nepasirūpins taip, kaip ja galime pasirūpinti mes, todėl privalome ja rūpintis ir globoti.

Faktai apie kates

Katės, tai vieni mieliausių naminių gyvūnų. Dažnai katės pašiepiamos dėl savo nuolatinio tingėjimo ir noro miegoti. Nepaisant šių savybių, niekas nepaneigs, jog katės be galo mielos ir prieraišios augintinės. Dažnai katės lyginamos su šunimis, nors iš tiesų tai vieni didžiausių priešų. Net ir būdami priešiški vieni kitiems, jie turi ir panašumų, be to ir katės ir šunys yra populiariausi naminiai gyvūnai. Nors katės atrodo tingios ir nieko neveikiančios būtybės, išties apie jas nežinome daugybės įdomių dalykų. Siekiant praplėsti žinias apie kates ir su jomis susijusius dalykus, pateikiama įdomiausi faktai būtent apie šiuos gyvūnus.

  • Pasaulyje yra maždaug 500 milijonų naminių kačių.
  • Katės yra populiariausi naminiai gyvūnai Amerikoje. Suskaičiuojama, jog amerikiečiai laiko maždaug 88 milijonus kačių ir 74 milijonus šunų.
  • Kiekvienais metais, Kinijoje suvalgoma beveik 4 milijonai kačių ir tai laikoma didžiuliu delikatesu.
  • Yra daugiau nei 70 kačių rūšių.
  • Katės nejaučia saldaus skonio.
  • Vidutiniškai, net 2/3 dienos, katės miega, vadinasi devynių metų katė nemiegojo tik tris savo gyvenimo metus, visą likusį laiką, ji pralaido miegodama. Kitaip tariant, maždaug 70% savo gyvenimo, katės praleidžia miegodamos, o tai tik patvirtina nuomonę apie jų tingumą.
  • Įrodyta, jog auginant katę, net tris kart sumažėja tikimybė patirti širdies smūgį bei infarktą.
  • Korėjoje ir Japonijoje yra kačių kavinės, kuriose galima išgerti kavos ir pasidžiaugti katėmis. Tokios kavinės labai populiarios.
  • Teigiama, jog Japonijoje juodos katės neša laimę. Tuo tarpu Lietuvoje, manoma, jog jei kelią perbėga juoda katė, tai gali atnešti nelaimę. Tiesa, kiekvienas pasirenka ar tuo tikėti ar ne.
  • Mažiausia pasaulio katė yra vos 7 cm aukščio.
  • Šveicarijoje, kai kurie žmonės vis dar valgo katieną bei šunieną ir tai laikoma visiškai legaliu reiškiniu.
  • Katės prakaituoja per letenėles.
  • Katės gali sapnuoti.
  • Valgant šokoladą, katės gali susirgti ir net numirti.
  • Katės uodegoje yra 10% visų katės kaulų.
  • Katės, taip pat kaip ir šunys, gali būti dešiniakojės ir kairiakojės.
  • Seniausias video su katėmis, kuris yra patalpintas Youtube svetainėje, nufilmuotas 1894 metais.
  • Pasak Abraomo Linkolno žmonos, jo hobis buvo katės.
  • Viena iš 200 kačių serga astma.
  • Katės sugeba skleisti net 100 skirtingų garsų, tuo tarpu šunys geba skleisti viso labo 10 skirtingų garsų.
  • Nors tai pakankamai žiaurus faktas, tačiau norint pasisiūti paltą, prireiktu net 24 kačių.
  • Teigiama, jog katės klausa geresnė nei šuns.
  • Katės vienu metu gali išnešioti nuo 1 iki 9 kačiukų. Įvairiais duomenimis, daugiausiai kačiukų vienu metu atsivedusi katė atsivedė net 19, iš kurių net 15 išgyveno.
  • Katės gali pašokti net penkis kartus aukščiau savo ūgio.
  • Paprastai, katės turi maždaug po 12 ūsų kiekvienoje veido pusėje.
  • Katės beveik niekada nemiaukia kitai katei, dažniausiai jos tai daro tik žmonėms. Prieš kitas kates jos dažniausiai šnypščia, murkia ar rėkia.

Tai tik dalis informacijos. Išties, apie kates galima rasti galybę įdomių faktų, padedančių susidaryti visai kitokią nuomonę apie šiuos gyvūnus. Nepaisant to, jog katės labai tingūs gyvūnai, kurie net 70% savo gyvenimo miega, jos yra labai mielos, meilios ir švelnios. Teigiama, jog moterims katės patinka labiau, tačiau vyrai taip pat myli kates ir negali atsispirti jų prieraišumui. Laikant namie katę, galima išvengti vienatvės jausmo, nes net ir negalint bendrauti žmonių kalbą, galima jausti šilumą, meilę ir prieraišumą. Kartais tik to ir tereikia. Žinoma, katės neatstoja žmogaus šilumos, tačiau jos gali puikiai palaikyti draugiją ir jaukiai susirangiusios ant kelių padėti ištverti liūdnas vienatvės akimirkas.

Kačių elgesys ir bendravimas

Katės nekalba mūsų kalba, tačiau jos randa begalę kitų būdų su mumis pasikalbėti. Katės yra kognityviniai gyvūnai. Jos sugeba spręsti problemas lygiai taip pat kaip ir kitos gerai išsivysčiusios rūšys. Katės gali ir nori bendrauti, jei tik leidžiame joms išreikšti save, atsakome joms ir stengiamės suprasti ką jos mums nori pasakyti. Norint suprasti ką katė sako, žemiau pateikiami skirtingi kačių signalai ir jų reikšmės, padėsiančios suprasti savo kates greičiau ir paprasčiau. Tai nepadės pagerinti ryšio tarp jūsų ir jūsų augintinio, tačiau tikrai padės geriau suprasti vienas kitą bei atskirti kuomet katė nori žaisti, o kada tiesiog pabūti viena.

Uodega. Tai bene geriausias bendravimo indikatorius, tiesiog žvelgiant į katės uodegą, galima identifikuoti įvairiausius katės siunčiamus signalus.

  • Išriesta, bei papūsta uodega, reiškia, jog katė yra išsigandusi ir pasiruošusi pulti arba gintis.
  • Uodega papūsta ir iškelta į viršų – katė pikta, agresyvi ir pasiruošusi pulti.
  • Uodega tiesi ir tik šiek tiek pakelta į viršų, reiškia jog katė kažkuo domisi ir jai yra malonu.
  • Uodega nuleista ir tik šiek tiek sulenkta, katė yra atsipalaidavusi ir patenkinta.
  • Uodega sukiojama iš vienos pusės į kitą, tai reiškia, jog katė ruošiasi pulti.

Ausys. Kačių ausys, tai dar vienas būdas, leidžiantis joms išreikšti emocijas.

  • Tiesios ausys, šiek tiek nukreiptos į priekį – katė yra laiminga.
  • Tiesios ausys, tik šiek tiek daugiau nukreiptos į priekį, gali reikšti itin didelį katės susidomėjimą.
  • Ausys nukreiptos į šonus, sukinėjamos ausys, reiškia, jog katė yra nerami ir nervinga.
  • Į nugarą nukreiptos ausys reiškia, jog katė patiria stresą ir jaučia pavojų. Tokia ausų padėtis gali reikšti ir tai, jog katė išgirdo įdomų garsą, tačiau jei tokia ausų padėtis trunka pakankamai ilgai, tuomet tai reiškia, jog katė tikrai jaučia baimę ir nerimauja.

Nugara. Paprastai, katės kūnas ir kailis yra ramus ir nepasišiaušęs. Pastebėjus, kad katė riečia nugarą ir šiaušia kailį, galima suprasti, jog taip katė parodo išgąstį ir ruošiasi gynybai, be to, ji gali pulti.

Akys. Katės akys taip pat gali nemažai atskleisti apie tai, ką katė galvoja.

  • Plačiai atmerktos akys – katė yra budri ir pasiruošusi veikti. Kai akys atmerktos labai plačiai, o vyzdžiai išsiplėtę, galima suprasti, jog katė išsigandusi ir pasiruošusi gintis.
  • Jei katės žvilgsnis neramus, tai rodo, jog katė išsigandusi, tačiau jei žvilgsnis yra žaismingas, katė yra laiminga ir džiaugiasi matydama šeimininką.
  • Primerktos akys rodo, kad katė tikriausiai yra pavargusi ir mieguista, tačiau saugi ir gerai besijaučianti.

Kiti ženklai.

  • Jei katė atsigula ant nugaros ir leidžia glostyti savo pilvą, ji leidžia suprasti, kad jumis pasitiki. Gulėjimas ant nugaros nebūtinai reiškia tai, jog ji nori švelnaus pilvo masažo, tai gali reikšti tiesiog tai, jog katei su jumis saugu ir gera.
  • Minkymas letenėlėmis. Taip daro maži kačiukai, norintys mamos pieno. Kačiukai minko mamos pilvą, kad gautų pieno, taip darydama katė išreiškia savo meilę ir prisimena laimingą vaikystę.
  • Knarkimas. Jei katė knarkia, vadinasi jos miegas ramus ir ji visiškai atsipalaidavusi.

Ženklų yra įvairių tereikia visus juos skaityti ir bus paprasta suprasti ką sako švelniakailis augintinis. Kai kurie katės veiksmai yra akivaizdūs ir lengvai suprantami, tačiau kartais, norint geriau suprasti savo katę, reikia į jos veiksmus ir elgesį įsižiūrėti geriau, tik taip pavyks ją perprasti. Katės yra paslaptingos ir ne visuomet nori, jog žmonės suprastų visus jų veiksmus, visgi dažnai tiesiog nepavyksta nuslėpti to, ką jos jaučia, prašo arba išreiškia.

Kodėl naudinga laikyti kates?

Katės užkariauja vis daugiau kačių mylėtojų širdžių, o į savo namus vis dažniau įsileidžiame šias mielas, švelniakailes augintines. Įrodyta, kad net įvairių vaizdo įrašų apie kates žiūrėjimas, akivaizdžiai gerina nuotaiką, vadinasi, turint tikrą katę, galima tapti dar laimingesniu. Iš tiesų, privalumai, kuriuos galima gauti laikant kates gali nustebinti. Įdomu? Štai keletas puikių dalykų, dėl kurių naudinga auginti kates savo namuose penge lån 2018.

Katės padeda ištverti praradimus. Prarasti tą, kurį mylime yra be galo sunku, tačiau vienas geriausių dalykų, kurie padeda išgyventi praradimus, tai katės. Pasirodo, jog katės padeda žmonėms greičiau atsitiesti, kadangi jos nerodo didelių emocijų, skausmo ir neverkia. Žmonės šiuo atžvilgiu yra silpnesni, užjausdami kitą žmogų, dažnai išreiškia daug nereikalingų emocijų, kurios priverčia dar labiau liūdėti. Nors katės yra tik gyvūnai, jos yra tikrai puiki parama, užklupus sunkumams. Katės išklauso, jos nepriekaištauja ir nesmerkia, nesvarbu, jog jos nieko neatsako žmonių kalba, kartais reikia tiesiog išsikalbėti.

Katės gali padėti susirasti antrą pusę. Jei esate vienišas vaikinas ir niekaip negalite susirasti merginos, įsigykite katę. Įvairių tyrimų duomenimis įrodyta, jog moterims labiau patinka tie vyrai, kurie myli gyvūnus. Be to, moterims labiau patinka tie vyrai, kurie laiko būtent kates. Ieškant antrosios pusės internete, rekomenduojama įvardinti, jog turite katę ir nors tai negarantuos, jog susirasite merginą, katė puikiai palaikys kompaniją net ir tuomet kai ją susirasite, o tokia diena vis tiek kada nors išauš.

Kačių šeimininkai yra protingesni. Įrodyta, jog žmonės, kurie augina kates, yra dažniau linkę įgyti aukštąjį išsilavinimą nei tie, kurie kačių neturi. Be to, panašiais tyrimais įrodyta, kad kačių šeimininkai buvo šiek tiek protingesni nei tie, kurie neaugina kačių. Visgi, reikėtų paminėti ir tai, jog manoma, kad ne katės padaro šeimininkus protingesniais, tiesiog protingesni žmonės dirba ir mokosi ilgiau, būtent dėl to jie renkasi auginti kates, kurios reikalauja mažiau dėmesio nei šunys, taigi katės yra puikus pasirinkimas užsiėmusiems intelektualams, norintiems turėti ką nors mielo ir švelnaus.

Sveikesnė širdis. Bet koks naminis augintinis labai naudingas širdžiai. Kalbant apie kates, jos mažina stresą, be to, auginant katę pavyksta mažiau nervintis. Katės auginimas nuteikia pozityviai ir raminančiai. Klinikiniais tyrimais įrodyta, jog kačių šeimininkai net 30% mažiau sirgo širdies ligomis, taip pat tokiems žmonėms dažniau pavyko išvengti širdies smūgio. Daroma prielaida, jog taip yra todėl, kad kačių šeimininkai yra pakankamai atsipalaidavę, katės mažina jų stresą ir padeda nusiraminti.

Katės gali nemažai pasakyti apie šeimininko asmenybę. Augintinio pasirinkimas atskleidžia pakankamai nemažai informacijos apie asmenybę. Šunų mylėtojai dažniau renkasi vakarėlius ir naktinį gyvenimą, tuo tarpu kačių augintojai yra ramesni ir priskiriami intravertams. Nepaisant to, kačių šeimininkais dažniau galima pasitikėti, jie yra patikimi ir patys pasitiki kitais. Tie, kurie myli kates, mažiau manipuliuoja kitais ir yra kuklesni, nei šunų augintojai. Visgi, tai tik bendri duomenys, žmonių yra daugybė, todėl tai nėra taikoma visiems be išimčių lån penge uden renter.

Naudingų dalykų auginant kates yra kur kas daugiau, išvardinti tik keletas pakankamai svarbių ir intriguojančių. Galima daryti išvadą, jog katės puikiai tinka vienišiems žmonėms, bei tiems, kurie dažnai patiria stresą. Katės yra meilios ir švelnios, todėl tiek daug žmonių visame pasaulyje renkasi auginti būtent jas. Norint tapti laimingesniu, nebūtinai reikia auginti katę, galima auginti bet ką, svarbu, jog būtų kuo rūpintis, tuomet gyvenimas tampa prasmingesnis ir gražesnis.