Ką reikia žinoti apie kates

Katės, visiems puikiai pažįstamas gyvūnas, kuris laikui bėgant tampa vis populiaresnis augintinis. Jos nuolat priešinamos ir lyginamos su šunimis, tačiau iš ties tai vieni didžiausių priešų, kurie labai retais atvejais sutaria. Atrodytų, katės yra paprasti ir švelnūs gyvūnėliai apie kuriuos žinome pakankamai, vis dėlto, žinios apie šias ilgauodeges keturkojas yra pakankamai skurdžios ir kartais nežinome pačių paprasčiausių dalykų. Norint savo žinias praplėsti, rekomenduojama paskaityti žemiau esančią informaciją, padėsiančią apie kates sužinoti kiek daugiau.

  • Priekinės kačių letenėlės turi penkias minkštas pėdučių pagalvėles, o galinės tik keturias.
  • Kačių pėdučių spalvos. Dažnai, kačių pėdų odos spalva yra tokia kaip ir jų kailis. Katės, turinčios oranžinį kailį, paprastai turi rožines ar oranžines pėdutes, pilkos spalvos kailio savininkės, paprastai turi pilkas pėdutes, o juodai baltų kačių pėdutės dažniausiai būna rožinės. Taip yra dėl pigmento, kuris yra kačių ląstelėse. Šis pigmentas lemia ne tik kailio, tačiau ir odos spalvą.
  • Katės didžiąją savo kūno dalį nuprausia tiesiog liežuviu, tačiau yra vietų, kurias prausia, o vėliau ir šukuoja savo letenėlėmis. Taip letenėlės atstoja ne tik vaikščiojimo, prakaitavimo, tačiau ir šukų funkciją.
  • Nors katės labai mielos, ne visi jas myli. Viena gerai žinomų istorinių asmenybių, kuri nekentė kačių, buvo Adolfas Hitleris. Visai nenuostabu, kodėl jo charakteris buvo toks komplikuotas ir sudėtingas, mylintys kates, yra kur kas geraširdingesni ir geresni žmonės.
  • Taurinas, tai medžiaga, kuri labai svarbi kačių regėjimui. Negaudamos pakankamai taurino, katės apaktų. Nereikia pulti ieškoti kur būtų galima įsigyti šios medžiagos, kadangi kačių maistelyje jos yra pakankamai. Tos pačios medžiagos yra ir energetiniuose gėrimuose, tačiau tai nereiškia, jog tokiais gėrimais reikia vaišinti savo augintinius, šie gėrimai nerekomenduojami ir žmonėms.
  • Plaukiojant jūroje, rekomenduojama negerti sūraus jūros vandens. Didelis sūraus vandens kiekis, gali sukelti dehidrataciją. Visgi, taip yra tik su žmonėmis, katės gali gerti sūrų jūros vandenį, tam, kad išgyventų. Kačių inkstai išfiltruoja druską iš vandens, todėl toks vanduo katėms yra naudingas.
  • Panašiai kaip ir žmonės, vyresnio amžiaus katės patiria kažką panašaus kaip senatvinė dimensija ir Alzhaimeris. Parastai, tai pradeda reikštis katei sulaukus maždaug 8 metų. Katės ima vaikščioti aplink namus, šiek tiek sutrikusios ir apsiblaususios, be to, jos dažnai miauksi. Jei taip atsitinka, rekomenduojama nakčiai savo katę apkloti dviguba antklode. Žinoma, šios ligos gali ir nepasireikšti tačiau pastebėjus šiuos simptomus, galima įtarti, jog katės sensta ir joms reikia daugiau jūsų dėmesio ir priežiūros.
  • Katės dažnai išgyvena nukritusios iš didelio aukščio, be to, kuo didesnis aukštis, tuo didesnė tikimybė, jog katė išgyvens, paradoksalu, tačiau tai tiesa. Įrodyta, jog katės dažniau žūsta iškritusios iš 2-6 aukšto nei iškritusios iš 7-32 aukšto.

Tik gyvenant su kate, galima sužinoti daug įdomių dalykų apie šias mielas augintines. Nors katės švelnios ir dažniausiai miega bei yra labai tingios, joms tikrai pakanka laiko iškrėsti įvairių šunybių. Tai jos daro dėl to, kad joms yra linksma ir įdomu, be to, jos nesuvokia, kad tai nėra gerai. Paprastai, tokios išdaigos neretai supykdo šeimininkus, tačiau katės, padariusios ką nors netinkamo, tampa dar meilesnės ir gerinasi savo šeimininkams. Po tokių meilės apraiškų, tiesiog nebeįmanoma laikyti pykčio ant savo augintinių. Turint katę nuolat reikia domėtis jų auginimu, ligomis ir kitais dalykais susijusiais su jų priežiūra, ligomis ir auginimu. Nuolat domintis šiais dalykais, galima geriau pažint savo kates ir tapti tikrais kačių auginimo ekspertais.

Socialinis gyvenimas ir katės

Daugelis nė nesusimąsto, kad katės irgi nori bendrauti. Katės laikomos uždaresnėmis, tuo tarpu šunys linkę daugiau bendrauti. Visgi, ši nuomonė nėra itin teisinga, nors ir tiesa, kad šunys yra linkę bendrauti daugiau, jie stengiasi įsitraukti į kasdienę žmonių veiklą, bei nuolat būti dėmesio centre, tačiau katės taip pat noriai bendrauja, tereikia tinkamai su jomis užsiimti. Nors katės yra kur kas paprastesnės, joms pakanka jaukaus guolio ir maisto, o didžiąją savo gyvenimo dalį, praleidžia, besimėgaudamos gyvenimo teikiamais malonumais, tokiais kaip maistas ir miegas, jos taip pat suteikia šeimininkų gyvenimui džiaugsmo ir galimybę turėti kažką mielo šalia savęs.

Nors katės nesupranta kas joms sakoma ir tingiai reaguoja į šeimininko komandas, bendrauti jos tikrai moka. Įsigijus dar visai mažą kačiuką, nepakanka tik džiaugtis ir jį myluoti, jau nuo mažų dienų rekomenduojama jį treniruoti ir mokyti įvairiausių dalykų. Šunys šiuo atveju yra imlesni, tačiau kates taip pat galima perprasti ir išmokyti gana nemažai dalykų. Nereikia tikėti senais mitais, bylojančiais, jog kačių neįmanoma išmokyti nieko, atkakliai dirbant, viskas yra įmanoma. Keletas pavyzdžių, ką galima veikti su savo augintine: keliauti, šukuoti ją, nuolat būtina apžiūrėti akis, ausis, letenėles, taip pat, galima mokyti draskyti tik tam skirtus daiktus. Katės gali būti visai puikios kompanionės keliaujant. Joms patinka dėmesys, tačiau nereikia persistengti, nes vienatvę jos taip pat labai mėgsta. Reguliariai žaidžiant, lankant naujas vietas, būnant įvairiose aplinkose ir treniruojant kates, galima akivaizdžiai stebėti, kaip iš mažo ir išdykusio kačiuko išauga daili ir pakankamai išauklėta katė, kuri nepuola kiekvieno, norinčio ją paglostyti. Kuo labiau katė įtraukiama į įvairias veiklas, užsiėmimus, tuo ji tampa ramesnė. Kačių mylėtojai ir veterinarai tikrai pritartų šiai idėjai, nes jie ir patys tai propaguoja augindami bei rūpindamiesi savais ir svetimais gyvūnais. Už ramią katę, veterinarinės apžiūros metu, veterinaras tikrai padėkos ir pagirs. Kuo anksčiau pradėsite mokyti savo katę tinkamų dalykų ir elgesio, tuo lengviau su ja susitvarkysite jai paaugus. Joms nebūtinai patiks tai, ko ji mokoma, tačiau ji išmoks bendradarbiavimo, veikimo kartu subtilybių, o tai dar labiau suartina.

Darbas su kate turi būti atliekamas trumpomis, tačiau labai ramiomis sesijomis. Pradėti rekomenduojama nuo šukavimo, pamažu katės prie to pripranta ir tai tampa įprastu ritualu. Sekantis etapas, turėtų būti ausų apžiūra, švelniai jas masažuoti, apžiūrėti, liesti skirtingas ausies dalis. Palaipsniui katės leidžia vis ilgiau liestis prie ausų, nors iš pradžių joms tai ir nepatinka. Svarbiausia viską atlikinėti lėtai ir ramiai, katės nemėgsta staigių judesių. Pratinant katę prie šių veiksmų, vėliau tampa kur kas lengviau sušvirkšti joms vaistų. Be visų šių dalykų, galite lavinti katės intelektą tiesiog rodant naujus daiktus. Daugybė žaislų yra vienas iš būtinų atributų, tačiau jie turi būti nuolat keičiami, tik taip jie atkreips augintinio dėmesį. Geriausi žaislai gali būti visai paprasti ir labai pigūs, galima naudoti popierinius maišelius, pieno butelius ir kitą nepavojingą tarą. Nors jie labai paprasti, dažniausiai tokie daiktai tampa patys įdomiausi.

Visai nesvarbu ar auginate pašėlusią ir išprotėjusią katę, ar kiek ramesnę ilgauodegę, joms visoms reikia tokios pat meilės ir priežiūros. Mylėkite ir praleiskite daug laiko su savo augintiniais, taip jie užaugs mielesni ir paklusnesni augintiniai. Minėti patarimai tikrai padės jūsų katei tapti laimingesne, sveikesne ir prieraišesne, nepaisant jų prigimtinio nepriklausomybės jausmo.

Katės jutimai

Katės pasižymi itin gerais jutiminiais pojūčiais. Jos turi puikiai išvystytą klausą, regą, uoslę, taip pat skonį ir lytėjimą. Kiekvienas šių pjūčių katei labai svarbus. Kai kurių pojūčių katėms gali pavydėti ir žmonės, tačiau ir žmonėms nevalia skųstis savo jutiminiais pojūčiais, kadangi jie išvystyti pakankamai gerai. Nors katės labai meilūs gyvūnai, daugelis jas augina ne tik dėl jų mielumo bei švelnumo, tačiau ir dėl to, kad sunaikintų graužikus. Norint išnaikinti graužikus, katės į pagalbą pasitelkia visus savo jutimus ir leidžiasi medžioklėn. Trumpai panagrinėkime kiekvieną katės jutimą.

Klausa. Kačių klausa išvystyta nepriekaištingai, be to, jos netgi gali pasigirti geresne klausa nei šunys. Beje, kačių klausos diapazonas platesnis ir už žmonių diapazoną, todėl katės pasižymi ne tik geresne klausa nei šunys, tačiau čia jos šluosto nosį ir žmonėms. Pirmosiomis gyvenimo dienomis, savaitėmis, maži kačiukai dar negirdi taip gerai kaip suaugusios katės, tačiau augant, jų klausa gerėja ir palaipsniui išvystoma iki visiško tobulumo, todėl jos reaguoja net į menkiausią krebždesį. Nenuostabu, kad taip yra, juk kačių klausos nervą sudaro net 52 000 nervinių galūnių!

Rega. Kačių rega išvystyta taip pat neblogai, nors pastaroji šiek tiek nusileidžia klausai. Kaip žinia, katės geriau mato naktį, dienos šviesoje jos mato prasčiau, tačiau, joms tokio matymo tikrai pakanka ir tai nesudaro jokių problemų pastebėti grobį. Beje, katės geriau pastebi judančius daiktus, žaislus ar judantį grobį. Nors tamsoje katės mato geriau, kalbant apie visišką tamsą, jų regėjimas niekuo nesiskiria nuo žmogaus, nes nei žmogus, nei katė visiškoje tamsoje matyti negali. Prisitaikydamas prie šviesos srauto, akies vyzdys gali keisti formą, todėl esant ryškiam apšvietimui, vyzdys yra pailgas, o kai apšvietimas silpnas, vyzdys yra apvalus. Teigiama, kad katės neskiria spalvų ir mato tik juodai baltus vaizdus, tačiau naujausi tyrimai daro prielaidą, jog kai kurias spalvas katės vis dėlto skiria.

Uoslė. Lyginant su šunimis, kačių uoslė yra prastesnė, tačiau čia katės ir vėl lenkia žmones. Įdomu yra tai, kad katės kvapus užuodžia iškvepiant. Nors kačių rega ir silpnesnė, vis dėlto, būtent rega yra pirminis jutiminis šaltinis, padedantis identifikuoti objektus, aplinką ir grobį. Katėms uoslė yra labai svarbi, o jai sutrikus katė gali tapti sumišusi ir nerami.

Lytėjimas. Už šią funkcija atsakingi yra ūsai. Ūsai padeda katei orientuotis. Jei ūsų neliktų, katės orientacija sutriktų ir net dienos šviesoje ji nebegalėtų normaliai orientuotis. Kalbant apie lytėjimą ir prisilietimus, katės labai mėgsta būti glostomos, ypač jos mėgsta pilvo ir kaklo masažą. Reikia paminėti, jog norint, jog katė leistųsi būti glostoma ir liečiama, ją prie to reikia pratinti jau nuo mažumės, taip bus išugdomas švelnumas ir meilumas.

Pojūčiai svarbūs visiems. Žmonės taip pat turi vertinti ir saugoti savo pojūčius, atrodo, jog tai nieko nereiškia, tačiau praradus kurį nors vieną pojūtį, tampa akivaizdu, jog tai išties be galo vertinga. Katėms pojūčiai taip pat yra svarbūs ir gyvybiškai būtini. Jų dėka jos gali medžioti, matyti ir orientuotis aplinkoje. Būtina stebėti savo augintinį ir pastebėjus, jog jo elgesys keičiasi, galbūt katė nereaguoja į garsus ar prastai orientuojasi, pasirodžius bent menkiausiems sutrikimams, būtina kreiptis į veterinarą ir ieškoti pagalbos. Pati katė savimi nepasirūpins taip, kaip ja galime pasirūpinti mes, todėl privalome ja rūpintis ir globoti.

Kelionės su kate

Daugelis žmonių, kliaujant, kartu pasiima ir savo augintinius. Vieni iš jų yra katės. Dauguma kačių pakankamai gerai jaučiasi važiuodamos automobiliu, tačiau dažniausiai patogiai jaučiasi tos katės, kurios turi specialius transportavimo narvelius. Narveliai turi būti pakankamai erdvūs ir patogūs, kad katė galėtų atsistoti ir apsisukti. Planuojant kelionę, savo katę prie narvelio reikėtų pradėti pratinti gerokai anksčiau. Būdų yra įvairių, vienas paprasčiausių – pastatyti narvelį toje vietoje, kur paprastai miega katė. Į narvelį galima pakloti katės mėgiamą paklotą ar audinį, taip katė drąsiau rinksis narvelį. Laikas nuo laiko, galima prie narvelio ar pačiame narvelyje palikti katės mėgiamo mastelio, tai padės prijaukinti katę ir pratinti ją prie kelioninio narvo.

Katės, nors ir atrodo nerūpestingos, išties nemažai supranta, todėl ne visuomet pavyksta jas apgauti pigiais triukais. Kad kelionė katei būtų saugi, rekomenduojama nepratinti katės prie buvimo automobilyje ar kitoje transporto priemonėje be kelioninio narvo. Narvas apsaugo nuo smūgių staigaus stabdymo metu, bei padeda išvengti sužalojimų, patekus į auto įvykį. Be to, norint, kad katė kelionės metu jaustųsi saugiau ir ramiau, patartina apkloti narvą rankšluosčiu ar kitu audiniu. Galima išbandyti keletą variantų ir stebėti kaip reaguoja katė.

Prieš kelionę, pasistenkite, jog katė pasinaudotų išmatų dėžute. Kai kurios katės, kurios neatlieka gamtinių reikalų prieš kelionę, pradėjusios važiuoti išsigąsta, o to pasekoje tiesiog transportavimo narvelyje atlieka gamtinius reikalus. Kad, narvas išliktų švarus, galima pasirūpinti tam tikrais paklotais, vienkartinėmis servetėlėmis ar kitomis priemonėmis, padėsiančiomis lengvai pašalinti ar sugerti išgąsčio likučius.

Katės narvelyje gali išbūti pakankamai ilgai, kadangi miegas yra vienas mėgstamiausių jų užsiėmimų. Visgi, pertraukėlių kelionės metu gali prireikti ir jums patiems. Tokiu atveju, pasirūpinkite, kad gryno oro galėtų įkvėpti ir katė. Išleiskite ją iš narvelio ir leiskite jai pasivaikščioti. Kartais nutinka taip, jog katės naujoje vietoje pasimeta, taip nutikus, visuomet pagelbės antkaklis su jūsų inicialais ir telefono numeriu. Bet kas radęs katę, galės su jumis susisiekti ir ją grąžinti. Visuomet su savimi turėkite ir katės nuotraukų, jos taip pat gali padėti surasti pasimetusią augintinę. Žinoma, nereikia išsigąsti, katės pasimeta gana retai, tačiau reikia būti pasiruošusiems bet kokiai situacijai. Geriausias būdas žinoti, jog katė tikrai nepasimes, turėti katės pavadėlį. Ne visos katės juos mėgsta, tačiau tai puiki priemonė, leisianti išlaikyti augintinį šalia savęs.

Dar vienas labai svarbus dalykas keliaujant, tai nepalikti savo katės vienos įkaitusiame automobilyje. Automobilyje karštis kyla gerokai greičiau nei lauke, todėl tai gali būti pavojinga gyvūno gyvybei, stenkitės visuomet su savimi pasiimti augintinį, arba žinant, jog tokios galimybės nėra – geriau visai nesiimi savo augintinio kartu su savimi. Atkeliavus į viešbutį, katę galima neilgam palikti vieną, tačiau geriausia ją palikti narvelyje, taip ji nepridarys papildomų rūpesčių.

Visuomet reikėtų pasidomėti ar netoliese yra veterinaras, kadangi kelionės metu gali nutikti netikėčiausių dalykų ir katei gali prireikti skubios pagalbos. Kartais katei gali padėti ir patys šeimininkai, tačiau neretai, šeimininkai neturi reikiamų medikamentų ir priemonių, galinčių padėti augintiniui. Kelionės su gyvūnais dažnai būna kur kas sudėtingesnės nei kelionės su vaikais, todėl jei tik yra galimybė palikite savo katę artimųjų, draugų ar kitų asmenų priežiūrai. Taip žinosite, jog katės nepridarys papildomų rūpesčių ir galėsite ramiai keliauti. Na, o jei kelionė yra trumpa, katei ir jos šeimininkui tai gal būti visai maloni ir nauja patirtis.

Faktai apie kates

Katės, tai vieni mieliausių naminių gyvūnų. Dažnai katės pašiepiamos dėl savo nuolatinio tingėjimo ir noro miegoti. Nepaisant šių savybių, niekas nepaneigs, jog katės be galo mielos ir prieraišios augintinės. Dažnai katės lyginamos su šunimis, nors iš tiesų tai vieni didžiausių priešų. Net ir būdami priešiški vieni kitiems, jie turi ir panašumų, be to ir katės ir šunys yra populiariausi naminiai gyvūnai. Nors katės atrodo tingios ir nieko neveikiančios būtybės, išties apie jas nežinome daugybės įdomių dalykų. Siekiant praplėsti žinias apie kates ir su jomis susijusius dalykus, pateikiama įdomiausi faktai būtent apie šiuos gyvūnus.

  • Pasaulyje yra maždaug 500 milijonų naminių kačių.
  • Katės yra populiariausi naminiai gyvūnai Amerikoje. Suskaičiuojama, jog amerikiečiai laiko maždaug 88 milijonus kačių ir 74 milijonus šunų.
  • Kiekvienais metais, Kinijoje suvalgoma beveik 4 milijonai kačių ir tai laikoma didžiuliu delikatesu.
  • Yra daugiau nei 70 kačių rūšių.
  • Katės nejaučia saldaus skonio.
  • Vidutiniškai, net 2/3 dienos, katės miega, vadinasi devynių metų katė nemiegojo tik tris savo gyvenimo metus, visą likusį laiką, ji pralaido miegodama. Kitaip tariant, maždaug 70% savo gyvenimo, katės praleidžia miegodamos, o tai tik patvirtina nuomonę apie jų tingumą.
  • Įrodyta, jog auginant katę, net tris kart sumažėja tikimybė patirti širdies smūgį bei infarktą.
  • Korėjoje ir Japonijoje yra kačių kavinės, kuriose galima išgerti kavos ir pasidžiaugti katėmis. Tokios kavinės labai populiarios.
  • Teigiama, jog Japonijoje juodos katės neša laimę. Tuo tarpu Lietuvoje, manoma, jog jei kelią perbėga juoda katė, tai gali atnešti nelaimę. Tiesa, kiekvienas pasirenka ar tuo tikėti ar ne.
  • Mažiausia pasaulio katė yra vos 7 cm aukščio.
  • Šveicarijoje, kai kurie žmonės vis dar valgo katieną bei šunieną ir tai laikoma visiškai legaliu reiškiniu.
  • Katės prakaituoja per letenėles.
  • Katės gali sapnuoti.
  • Valgant šokoladą, katės gali susirgti ir net numirti.
  • Katės uodegoje yra 10% visų katės kaulų.
  • Katės, taip pat kaip ir šunys, gali būti dešiniakojės ir kairiakojės.
  • Seniausias video su katėmis, kuris yra patalpintas Youtube svetainėje, nufilmuotas 1894 metais.
  • Pasak Abraomo Linkolno žmonos, jo hobis buvo katės.
  • Viena iš 200 kačių serga astma.
  • Katės sugeba skleisti net 100 skirtingų garsų, tuo tarpu šunys geba skleisti viso labo 10 skirtingų garsų.
  • Nors tai pakankamai žiaurus faktas, tačiau norint pasisiūti paltą, prireiktu net 24 kačių.
  • Teigiama, jog katės klausa geresnė nei šuns.
  • Katės vienu metu gali išnešioti nuo 1 iki 9 kačiukų. Įvairiais duomenimis, daugiausiai kačiukų vienu metu atsivedusi katė atsivedė net 19, iš kurių net 15 išgyveno.
  • Katės gali pašokti net penkis kartus aukščiau savo ūgio.
  • Paprastai, katės turi maždaug po 12 ūsų kiekvienoje veido pusėje.
  • Katės beveik niekada nemiaukia kitai katei, dažniausiai jos tai daro tik žmonėms. Prieš kitas kates jos dažniausiai šnypščia, murkia ar rėkia.

Tai tik dalis informacijos. Išties, apie kates galima rasti galybę įdomių faktų, padedančių susidaryti visai kitokią nuomonę apie šiuos gyvūnus. Nepaisant to, jog katės labai tingūs gyvūnai, kurie net 70% savo gyvenimo miega, jos yra labai mielos, meilios ir švelnios. Teigiama, jog moterims katės patinka labiau, tačiau vyrai taip pat myli kates ir negali atsispirti jų prieraišumui. Laikant namie katę, galima išvengti vienatvės jausmo, nes net ir negalint bendrauti žmonių kalbą, galima jausti šilumą, meilę ir prieraišumą. Kartais tik to ir tereikia. Žinoma, katės neatstoja žmogaus šilumos, tačiau jos gali puikiai palaikyti draugiją ir jaukiai susirangiusios ant kelių padėti ištverti liūdnas vienatvės akimirkas.

Katės mėgsta smagiai leisti laiką

Jūsų katė nuobodžiauja ir nuolat miega? Tokia yra kačių prigimtis, jos tiesiog sutvertos miegui ir tai yra mėgstamiausias jų užsiėmimas, nepaisant to, tuomet kai jos nemiega, katės nori žaisti ir iškrėsti kokią nors šunybę, kuri ne visuomet patinka kačių šeimininkams. Kaip bebūtų, visi norime pramogų, katės – ne išimtis. Be to, katėms reikia judėti, jei jos nuolat miegos ir valgys, joms gresia įvairios ligos, o to tikrai nenori jų šeimininkai, taigi, katėms būtina fizinė veikla, kuria puikiai galima užsiimti kartu su šeimininkais. Vos 10-15 minučių per dieną užsiimant žaidimais ir fizine veikla, padės jūsų katei išvengti tingulio ir priaugti papildomo svorio, be to, tai bus labai naudinga jos fizinei būklei.

Žaidimas ir užsiėmimai su kate, ne tik sveika patiems šeimininkams, tačiau kartu padeda ir atsipalaiduoti. Tereikia įsigyti keletą žaislų, skirtų katei ir laikas nuo laiko su jais užsiimti. Katėms patinka rutina, todėl reikėtų žaidimus planuoti maždaug tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Kol katė žaidžia, galima tiesiog sėdėti šalia ir stebėti arba žaisti ir judėti kartu. Svarbu, jog žaidimai neužsitęstu, nes katėms tai greitai pabosta ir jos jaučiasi pavargusios. Reikia paminėti ir tai, kad žaidimas drauge, stiprina ryšį tarp augintinio ir šeimininko. Jei stinga idėjų, kaip paįvairinti katės žaidimus, štai keletas jų:

  • Įsigykite katėms skirtą meškerę arba tiesiog paimkite tvirtą siūlą ir prie jo pritvirtinkite minkštą žaislą. Katės labai mėgsta šį žaidimą. Stenkitės, kad toks žaidimas neužtruktų ilgiau nei 15 minučių, nes kitaip katei taps neįdomu.
  • Katės mėgsta medžioti savo žaislus, todėl pasistenkite, kad jų netrūktų ir periodiškai juos atnaujinkite, taip katei bus kur kas įdomiau.
  • Pririškite butelio kamštelį ar kitą nedidelį daiktą prie siūlo ar virvės ir lėtai ją tempkite, katė ims sėlinti ir gaudyti pririštą daiktą.
  • Katėms labai patinka žaisti su kojinėmis, taigi, jei turite senų kojinių, neskubėkite jų išmesti, o duokite jas katei.
    Vietoj galybės brangių žaislų, pasinaudokite pigiomis alternatyvomis. Panaudokite pieno butelius, kartonines pakuotes, skardines ir kitokius panašius daiktus, nors jie gerokai pigesni, iš ties jie labiau patraukia kačių dėmesį.
  • Pasinaudokite prožektoriumi arba mažu lazeriu ir žaiskite juo ant sienų, katei bus be galo įdomu akimis ir ne tik gaudyti bėgiojančią švieselę.
  • Jei yra galimybė, įsigykite draskylę arba kitokį katei skirtą reikmenį, taip paįvairinsite jos kasdienybę, o ji turės vietą, kurioje galės žaisti, todėl nekrės šunybių ten, kur nedera.
  • Paieškokite įvairių vaizdo įrašų skirtų katėms ir stebėkite savo katės reakciją, tai išties smagus užsiėmimas.

Kačių tingumas tikrai nereiškia to, jog katės nori tik miegoti. Taip, katėms miegas yra labai svarbus ir miegodamos jos praleidžia kone 70% savo gyvenimo, tačiau jos nori ir kitos veiklos, buvimo lauke, žaidimų ir pramogų, bei žinoma, gero maisto. Po smagios treniruotės, tiesiog būtina apdovanoti savo katę kažkuo skanaus, tai neturi būti didelė ir soti porcija, tiesiog tam tikras skanėstas, leidžiantis katei dar labiau pasitenkinti. Visai nebūtina išleisti krūvos pinigų įvairiems žaislams ir katėms skirtiems baldams ar kitiems reikmenims, tereiki pasitelkti vaizduotę ir iš paprastų dalykų sukurti tai, kas patrauktų šių mielų augintinių dėmesį. Dažnai, dalykai, kurie mums atrodo beverčiai, katėms būna labai įdomūs, taigi, reikia išbandyti viską. Svarbiausia, kad katės gautų pakankamai dėmesio, nes nors ir mėgstančios nepriklausomybę, jos nori bendravimo bei buvimo kartu, o tai svarbu ir pačiam šeimininkui.

Kačių elgesys ir bendravimas

Katės nekalba mūsų kalba, tačiau jos randa begalę kitų būdų su mumis pasikalbėti. Katės yra kognityviniai gyvūnai. Jos sugeba spręsti problemas lygiai taip pat kaip ir kitos gerai išsivysčiusios rūšys. Katės gali ir nori bendrauti, jei tik leidžiame joms išreikšti save, atsakome joms ir stengiamės suprasti ką jos mums nori pasakyti. Norint suprasti ką katė sako, žemiau pateikiami skirtingi kačių signalai ir jų reikšmės, padėsiančios suprasti savo kates greičiau ir paprasčiau. Tai nepadės pagerinti ryšio tarp jūsų ir jūsų augintinio, tačiau tikrai padės geriau suprasti vienas kitą bei atskirti kuomet katė nori žaisti, o kada tiesiog pabūti viena.

Uodega. Tai bene geriausias bendravimo indikatorius, tiesiog žvelgiant į katės uodegą, galima identifikuoti įvairiausius katės siunčiamus signalus.

  • Išriesta, bei papūsta uodega, reiškia, jog katė yra išsigandusi ir pasiruošusi pulti arba gintis.
  • Uodega papūsta ir iškelta į viršų – katė pikta, agresyvi ir pasiruošusi pulti.
  • Uodega tiesi ir tik šiek tiek pakelta į viršų, reiškia jog katė kažkuo domisi ir jai yra malonu.
  • Uodega nuleista ir tik šiek tiek sulenkta, katė yra atsipalaidavusi ir patenkinta.
  • Uodega sukiojama iš vienos pusės į kitą, tai reiškia, jog katė ruošiasi pulti.

Ausys. Kačių ausys, tai dar vienas būdas, leidžiantis joms išreikšti emocijas.

  • Tiesios ausys, šiek tiek nukreiptos į priekį – katė yra laiminga.
  • Tiesios ausys, tik šiek tiek daugiau nukreiptos į priekį, gali reikšti itin didelį katės susidomėjimą.
  • Ausys nukreiptos į šonus, sukinėjamos ausys, reiškia, jog katė yra nerami ir nervinga.
  • Į nugarą nukreiptos ausys reiškia, jog katė patiria stresą ir jaučia pavojų. Tokia ausų padėtis gali reikšti ir tai, jog katė išgirdo įdomų garsą, tačiau jei tokia ausų padėtis trunka pakankamai ilgai, tuomet tai reiškia, jog katė tikrai jaučia baimę ir nerimauja.

Nugara. Paprastai, katės kūnas ir kailis yra ramus ir nepasišiaušęs. Pastebėjus, kad katė riečia nugarą ir šiaušia kailį, galima suprasti, jog taip katė parodo išgąstį ir ruošiasi gynybai, be to, ji gali pulti.

Akys. Katės akys taip pat gali nemažai atskleisti apie tai, ką katė galvoja.

  • Plačiai atmerktos akys – katė yra budri ir pasiruošusi veikti. Kai akys atmerktos labai plačiai, o vyzdžiai išsiplėtę, galima suprasti, jog katė išsigandusi ir pasiruošusi gintis.
  • Jei katės žvilgsnis neramus, tai rodo, jog katė išsigandusi, tačiau jei žvilgsnis yra žaismingas, katė yra laiminga ir džiaugiasi matydama šeimininką.
  • Primerktos akys rodo, kad katė tikriausiai yra pavargusi ir mieguista, tačiau saugi ir gerai besijaučianti.

Kiti ženklai.

  • Jei katė atsigula ant nugaros ir leidžia glostyti savo pilvą, ji leidžia suprasti, kad jumis pasitiki. Gulėjimas ant nugaros nebūtinai reiškia tai, jog ji nori švelnaus pilvo masažo, tai gali reikšti tiesiog tai, jog katei su jumis saugu ir gera.
  • Minkymas letenėlėmis. Taip daro maži kačiukai, norintys mamos pieno. Kačiukai minko mamos pilvą, kad gautų pieno, taip darydama katė išreiškia savo meilę ir prisimena laimingą vaikystę.
  • Knarkimas. Jei katė knarkia, vadinasi jos miegas ramus ir ji visiškai atsipalaidavusi.

Ženklų yra įvairių tereikia visus juos skaityti ir bus paprasta suprasti ką sako švelniakailis augintinis. Kai kurie katės veiksmai yra akivaizdūs ir lengvai suprantami, tačiau kartais, norint geriau suprasti savo katę, reikia į jos veiksmus ir elgesį įsižiūrėti geriau, tik taip pavyks ją perprasti. Katės yra paslaptingos ir ne visuomet nori, jog žmonės suprastų visus jų veiksmus, visgi dažnai tiesiog nepavyksta nuslėpti to, ką jos jaučia, prašo arba išreiškia.

Kačių veislės

Šiandien yra galybė skirtingų kačių veislių, tačiau daugelio nuomone, populiaresni yra grynaveisliai šunys. Jie kruopščiai veisiami ir vertinami dėl savo būdo bei išvaizdos. Iki šios ne visi suvokia, jog katės taip pat yra veisiamos ir vertinamos dėl savo charakterio ir išskirtinės išvaizdos. Tiesa, tokios rūšys kaip Siamo ir Persų žinomos pakankamai gerai, tačiau daugelis renkasi kates ne dėl ypatingos jų veislės, o tiesiog dėl to, jog turėtų mielą augintinį. Būtent dėl to, yra dalykų, kuriuos reikia žinoti renkantis katę, nes pasirinkus netinkamą kačių veislę, galima turėti visai ne mielą kačiuką, o pakankamai sunkaus charakterio katę.

Persijos katės gyvena gyvenimą lyg iš filmo. Jos yra ramios ir nemėgsta daug aktyvios veiklos. Jos turi ilgą, žvilgantį kailį, kuriam reikalinga tinkama priežiūra, kitu atveju, kailis prarastų savo žavesį. Tai viena populiariausių kačių veislių pasaulyje. Kačių kailis gali būti įvairių spalvų, tokios katės paprastai turi plokščią veidą, tačiau didelę galvą. Dėl plokščios nosies, senyvame amžiuje šios katės gali turėti kvėpavimo problemų. Šios katės idealiai tinka tiems, kurie neturi galimybės daug laiko praleisti namuose, tačiau nori gražaus ir mielo kompaniono.

Himalajų katės, tai Persų ir Siamo kačių mišinys, katės išsiskiria itin ilgu kailiu ir mėlynomis akimis. Šios katės labai švelnios ir meilios, joms patinka jaukus buvimas namie ir ramybė. Joms nepatinka, kuomet yra tampomos ir kuomet joms vadovaujama, tokiais atvejais jos patiria stresą.

Ragdolo katės, kitaip dar vadinamos skudurinukėmis. Toks pavadinimas kilo dėl to, jog paėmus šias kates ant rankų, jos suglemba ir atrodo lyg skudurinės lėlės. Nors jų pavadinimas gana juokingas, šios katės išsiskiria tuo jog labai pasitiki žmonėmis. Visgi, šios rūšies katės bręsta pakankamai lėtai, panašu, jog visiškai suauga tik tuomet kai sulaukia trejų metų. Nepaisant jų ilgo brendimo tai švelnios ir mielos katės, beje, dėl nepaprasto jų mielumo, nerekomenduojama jų vienų paleisti į lauką, nes jas gali paimti bet kas, tiesiog jas paglostęs. Šunų augintojams tai gali būti šaunus pasirinkimas, nes šios katės puikiai sutaria su šunimis.

Munčkinas, paprasčiau vadinamas trumpakoje kate. Šios katės išsiskiria tuo, jog turi normalaus dydžio kūną, tačiau labai trumpas kojas. Katės labai judrios ir smalsios. Ši kačių veislė labai populiari Prancūzijoje. Norintiems judrios, tačiau meilios katės, tai yra puikus pasirinkimas. Nors kačių kojytės labai trumpos, tai netrukdo puikiai karstytis po medžius.

Siamo katės. Tai katės, dar vadinamos katėmis legendomis. Ši kačių veislė yra viena populiariausių ir lengviausiai atpažįstamų. Katės labai mėgsta dėmesį, o kuomet jo negauna, pačios ima jo reikalauti. Dėl šios priežasties, Siamo katės labiau tinka tiems, kurie turi galimybę pakankamai laiko praleisti namie ir rūpintis šiais gyvūnais. Šios katės nemėgsta vienatvės, todėl, dažnai tokių kačių šeimininkai įsigyja iš karto keletą tokių kačių, taip kompensuodami laiką, kurį praleidžia ne namie.

Kačių veislių yra įvairiausių. Kai kurios jų yra ilgaplaukės, kai kurios turi labai trumpą kailį, o kaip žinia yra ir tokių, kurios kailio neturi. Šios katės patinka tikrai ne visiems, tačiau yra nemažai žmonių, auginančių būtent tokias kates ir manančių, jog tokios katės daug šaunesnės. Skiriasi ne tik kačių kailis, tačiau ir kojų ilgis, charakterio savybės bei fizinė išvaizda, dydis ir pan. Paprastai, katės gyvena nuo 14 iki 20 metų, kai kurios ilgiau. Tai gyvūnai, kurie savo populiarumu lenkia šunis. Dėl galybės skirtingų rūšių, šeimininkai gali išsirinkti tas kates, kurios yra artimiausios savo charakteriu išvaizda ir fizinėmis savybėmis.